Straipsniai

KAIP DEGALUS TAUPO TOLIMŲJŲ REISŲ VAIRUOTOJAI

Modernūs krovininiai automobiliai yra ypač efektyvios transporto priemonės, tačiau mažesnės degalų sąnaudos ir toliau priklauso nuo gero vairuotojo sugebėjimų.

Didžiausiasis pasaulyje prekybos sunkiąja technika portalas Mascus ir toliau supažindina su didžiosiomis mašinomis, šįkart apie ekonomišką vairavimą.

Ar žinote kiek degalų sunaudoja krovininis vilkikas? Tiesą sakant dėl konstrukcijos, eksploatacijos aplinkybių ir vairavimo stiliaus ypatumų vieno skaičiaus įvardinti neįmanoma, tačiau neoficiali norma vairuojant vilkiką Europoje yra kiek mažiau nei 30 litrų 100 kilometrų kelio.

Jei esate susidūrę tik su lengvaisiais automobiliais, tai gali atrodyti daug, tačiau atsižvelgiant į krovumo rodiklį, sunkieji automobiliai yra tikras inžinerijos stebuklas, kuris derinant su puikiais vairavimo sugebėjimais stebina dar labiau.

Minėtoji norma nėra riba. Sumaniausi vairuotojai sugeba savo sausumos laivais nuvažiuoti 100 km ir su 25 litrais ar net mažiau, o tarptautinių varžybų profesionalai artėja prie dvidešimties litrų.

Ir nesant verslo specialistu aišku kokią didelę įtaką transporto paslaugų savikainai daro ekonomiškas vairavimas. Jei krovininis automobilis per mėnesį įveikia apie 20 000 km, o vairuotojas sutaupo po penkis litrus kiekvienam šimtui km, sutaupoma apie tona degalų. Tai yra didelės lėšos, ypač jei automobilių parką sudaro šimtai ar net tūkstančiai mašinų.

Kad ir kaip savaime suprantamas toks taupymas beatrodytų, praktika rodo, kad prie to verta sugrįžti tiek aiškinant jo teikiamą naudą, tiek suteikiant papildomus mokymus.

Principai yra gerai žinomi, svarbiausia mąstysena

„Mūsų patirtis nerodo, kad neekonomiško vairavimo apimtys mažėtų, net ir geri vairuotojai, prie kurių vairavimo stiliaus nieko ypatingo negalima prikišti, daro klaidas, kurios dažnai sutampa su lengvųjų automobilių klaidomis. Vairuotojai pasirenka subjektyviai dinamišką vairavimo stilių manydami, kad taip dirba efektyviau, nors laiko beveik nesutaupoma, o degalų sąnaudos yra gerokai didesnės“ sako saugaus vairavimo mokyklos atstovas Edmundas Ozolnieks.

Pagrindiniai ekonomiško vairavimo principai daugeliui vairuotojų yra gerai žinomi, tačiau kaip dažnai jie jais vadovaujasi yra visai kitas dalykas. Kiek galima sutaupyti įsisavinus mokymus? „Kartu su vairuotoju įveikiant tam tikrą maršrutą kelis kartus ar praleidus kartu visą darbo dieną, progresas yra apie 10 %,“ atsako E. Ozolnieks, „tačiau įmonėms sakome, kad realiai galima tikėtis 3-5 % pokyčio, kadangi vairavimo aplinkybės keičiasi.“

Tačiau ekonomiškas vairavimas nėra vienintelis taupymo būdas. Specialisto žodžiais verta atsisakyti ir kitų „žalingų įpročių“. Pavyzdžiui, kartais dėl patogumo automobiliai užvedami išryto ir užgesinami tiktai vakare. Tokiu atveju variklis veikia vieną ar pusantros valandos visiškai be reikalo ir kokius tris litrus degalų tiesiog išdūmija į orą.

Ekonomiškai = saugiai = atidžiai

Ekonomiško vairavimo specialistas taip pat priduria – taupymas koja kojon eina kartu su eismo saugumu ir pailgina technikos naudojimo laikotarpį.

„Kartais tenka matyti užgaidą pradėti važiuoti antra pavara. Pradžia būna kiek dinamiškesnė, tačiau sankaba perkaista ir mazgas nusidėvi greičiau. Tai yra nereikalingos išlaidos. Tačiau tai tik vienas pavyzdys – rūpestingai vairuojant ilgiau tarnaus stabdžiai, pavarų dėžė, perdavimo mechanizmai ir kita“ - komentuoja E. Ozolnieks.

Iš kitos pusės, atidžiai sekdamas kelią, vairuotojas ne vien sutaupo, tačiau ir geriau mato eismą, užkerta kelią pavojingoms situacijoms ar laiku jų išvengia.

Diena mokymų ir dvi savaitės įgūdžių tobulinimui

Didžiausioje Latvijos pervežimų įmonėje „Kreiss“ diba bene 2500 vairuotojų ir daugiau nei tūkstantis jų yra perėję ekonomiško vairavimo kursus, kuriuos veda pačios įmonės įkurtos vairavimo mokyklos specialistai. Šioje srityje patirties turinčiųjų užsiėmimų turinys nenustebins, tačiau to negalima pasakyti apie rezultatus.

Formaliai mokymų forma yra labai paprasta: vairuotojas vairuodamas pakrautą vilkiką su instruktoriumi įveikia tris 30 km ilgio ratus – tenka važiuoti tiek plentu, tiek priemiestyje.

Iš pradžių vairuotojas vairuoja kaip įpratęs ir instruktorius tikrai užsirašo pastebėjimus. Antro rato metu instruktorius išsako pastabas, o paskutinio rato metu stebi ar ir kaip vairuotojas naudojasi prieš tai pateiktas instrukcijas. Po kiekvieno rato fiksuojami duomenys – atstumas, vidutinės degalų sąnaudos, vidutinis greitis ir kt., taip pat aptariami kai kurie niuansai.

Taupymo požiūriu geresnių rezultatų pasiekia ir tie vairuotojai, kurie mėgina taupiai vairuoti ir patys, o sąnaudos sumažėja, pavyzdžiui, nuo 26 iki 23 litrų 100 km, nors paprastai kursų dalyvio pirminis rodiklis yra didesnis.

Įdomu tai, kad taupesnis vairavimas nėra lėtesnis: vidutinis greitis gali net kiek padidėti, t. y. keliui įveikti reikalingas laikas sumažėja.

Įgūdžiai tampa savaiminiais

Kasdien mokymus vedančio instruktoriaus Didzios Dzelzkalējo žodžiais siekiant įsisavinti ekonomišką vairavimą aprašytieji įvadiniai užsiėmimai yra būtini, tačiau po to vairuotojui būtina stropiai dirbti apie dvi savaites, vis įtvirtinant įgautas žinias.

Tai nėra pernelyg sudėtinga, tačiau vairuotojui reikia ryžto: kadangi krovininiai automobiliai yra palyginus lėti, ekonomiškas vairavimas gali būti sudėtingas ir reikalauja nepaliaujant dirbti su vairavimo įrankiais.

Atsižvelgiant į vairavimo aplinkybes automobilių vairuotojas turi reguliuoti greičio kontrolę, prireikus įjungti neutralią pavarą, kur tik įmanoma išnaudoti didelę vilkiko inerciją, reikia vengti stabdyti ar sustoti be reikalo, dėl ko tenka greitėti, dėl ko kuro sąnaudos didėja, ir t.t.

Aukštos klasės vairuotojas taip pat visuomet žino maršrutą ir planuoja kelionę atsižvelgdamas į jį, kadangi skirtingai nei lengvųjų automobilių vairuotojų, savo labui bei siekiant sutaupyti degalų, tenka atsižvelgti į kiekvieną kelio bei eismo niuansą.

Dėl masės kiekviena smulkmena skaitosi, todėl, pavyzdžiui, kalnuotoje vietovėje patyrę vairuotojai pasirenka stovėjimo vietą taip, kad po to galėtų pradėti judėti nuo kalno. Ar jei vairuotojas žino, jog priešaky yra gyvenvietė, tam tikrą atstumą jis važiuoja neutralia pavara ir moka tai daryti neerzindamas kitų bei nesukeldamas avarinių situacijų.

Kitaip tariant, jei lengvojo automobilio vairavimą kartais galima laikyti poilsiu, vairuoti krovininį automobilį yra darbas, tačiau gera žinia ta, kad laikui bėgant būtini įgūdžiai tampa savaiminiais ir galiausiai tiesiog tampa pozityvia patirtimi.

Uždirbti tiek, kiek sutaupai

Tai nėra jokia paslaptis, kad įmonėse, kurios teikia pervežimo paslaugas, deja, atmosfera ne visuomet yra pilna pasitikėjimo. Vairuotojai, manydami, kad jų darbas nėra pakankamai vertinamas finansiškai, sutaupytą kurą „prapila“ pro bako šoną ir laiko tai neoficialiu algos priedu, o darbdaviai neskuba didinti algų ar gerinti socialinių garantijų, kadangi „visi šiaip ar taip vagia“.

Kad išspręstų šį konfliktą, įmonės ieško įvairių sprendimų ir, pavyzdžiui, „Kreiss“ sutaupytą kurą paverčia pinigais ir priskaičiuoja prie algos. Taigi, kuo taupiau vairuotojas vairuoja, tuo didesnis ir jo darbo atlygis.

Ateityje dar taupiau

Kaip vairuoti dar taupiau? Trumpalaikis sprendimas galėtų būti esančių technologijų tobulinimas, o tolimesnėje ateityje svarbi rolė teks alternatyviems pavaros būdams, taip pat ir krovininių automobilių robotizavimas. Bet tai jau kita tema.